Meilė – nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja ir žydi net mūsų širdies griuvėsiuose.
(V.Hugo)
Juk taip smagu skaityti tau skirtus graziausius pasaulyje zodzius 
Taigi, Sv. Valentino diena nepamirskime paciu mylimiausiu zmoniu ir parasykime jiems po nuostabiausia sveikinima pasaulyje 
Valentino dienos sveikinimai
MEILĖ- reiškia gyventi – ne būti :
Kvatoti iš džiaugsmo per didelė liūtį,
Lakstyt basikom per pusnis iki kelių
Ir žinoti, jog būti geriau nebegali…
Ką šiandien besakyčiau – liks ne tai…
Širdy tiktai geri, šilti jausmai
Srovena nenutrūkstama gija,
O žodžiai – tai tik tiltas į tave.
Ką šiandien bedaryčiau – viskas Tau,
Brangus ir nuostabus, žmogau.
Kas yra meilė? Tie, kurie jos nemėgsta, vadina ją atsakomybe.
Tie, kurie žaidžia su ja, vadina žaidimu.
Tie, kurie neturi jos, vadina svajone, kurie supranta ją, vadina likimu.
O aš meilę vadinu – Tu. Mylekime vieni kitus.
Kur likimas mane benuves,
Pas Tave pirmiausia ateisiu.
Ir tuomet, kai nerasiu Tavęs,
Aš vis vien pas Tave ateisiu…
Aš nenoriu visko iškalbėti,
Nes paskui, žinau, ateis lengvumas.
Ir nukritusi aštri kančios žvaigždė
Ges be virpesio ūksminguos krūmuos.
Aš nenoriu visko iškalbėti -
Tegu žeidžia žodžiai nesakyti.
Tegu gula ant liūdnos širdies
Kančios akmeniu lyg aštrūs dolomitai.
Aš nenoriu visko iškalbėti -
To, kas gali skaudinti ir gelti,
Nes žinau, nėra jėgos, kuri
Šitą “žvaigždę” vėl dangun įkeltų.
Kažkur tarp žemės ir dangaus.
Kažkur tarp saulės ir tamsaus mėnulio.
Kažkur tarp paprasto žmogaus.
Yra tas didis žodis meilė.
Ir kiek tas žodis mums brangus?
Ką reiškia pasakyti myliu?
Gal tai tik išmislas klaikus?
O gal jinai atstoja viską?
Kodėl jei myli tai kenti?
Iš kur tiek klausimų tam žmogui kyla?
Iš kur ta širdgėla baisi?
Ji gali pražudyti sielą.
Bet vis tik meilė ji yra!
Tas paprastas, kartu ir didis žodis!
Bet kas nemyli!
Viso to suprast negali!
Meilė, sako, panaši į vasarą,
Raibstanti žydėjimu laukų.
Prasidėjo mums jinai su ašarom,
Džiaugsmo ašarom tavų akių.
Žodžiai meilei nebereikalingi,
Kiekviena kalba jai per sunki.
Iš akių žinojau – tu laiminga,
Tu ilgiesi, lauki ir tiki.
Tegu sako mums – praeina vasaros,
Meilė ši praeiti negalės.
Niekad tau už džiaugsmo ašaras
Skausmas skruostų ašarom nelies.
Kai gausi bučinį staiga, kuris bus karštas ir svaigus,
Nepasimesk, neišsigąsk, tik pamąstyk, kuris žmogus
Galėtų būti Valentinas, kuris tau meilę begalinę
Norėtų dovanot staiga, nes ji subrendo širdyje.
Ir nieko čia nebepakeisi, tik rinkis be klaidų ir staigiai,
O jeigu apsispręst sunku – dar vieną bučinį siunčiu.
Meilė – jūra.
Ji audringa, kai mylėti sunku,
Ji rami, kai mylintys žmonės kartu.
Meilė – gėlė.
Ji žydi, kai meilė gera
Ir nuvysta, kai meilė pikta.
Meilė – saulė.
Ji šypsos, kai sakom “myliu”
Ir pravirksta, kai kenčiam kartu.
Meilė – medis.
Jis auga, kai meilė stiprėja,
Jis džiūsta, kai meilė silpnėja.
Meilė – pasaulis.
Jis gražus, kai mylim,
Ir baisus, kai nekenčiam.
Jis šviesus, kai tikim,
Ir tamsus, kai viltį prarandam.
Nuo mūsų priklauso meilės likimas,
Nes ji – visų žmonių žaidimas.
MYLIU TAVE!
Eik ir mylėk taip, kaip mylėjo Romeo ir Džiuljeta. Tikėk gėriu, kaip romantiškasis idealistas Don Kichotas. Ieškok ir atrask, kaip nerimstantis daktaras Faustas. Ir net pačiose sudėtingiausiose gyvenimo situacijose atmink ypatingai svarbią Mažojo Princo tiesą: “Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis..”
Kiekvieną vakarą paskutinis dalykas prieš užmiegant ką pagalvoju būna apie tave. Bet kodėl? Gyvenimas? Gyvenimo esmė – kas tai? Tai tik linija, kuria mes einame. Ir niekada nesi tikras kas bus rytoj. Bet mintis, kad tu esi, priverčia mane gyventi ir nepasiduoti šiame bespalviame, monotoniškame pasaulyje. Tu lyg širdis. Tu lyg kraujas, kuris teka mano kūne. Tu mane šildai, maitini ir visada esi “šalia” , tu papraščiausiai esi manyje. Ir kai mes mirsime, mes būsime užkopia viena pakopa aukščiau, bet juk yra dar begalė laiptų, kurie mus veda į nežinomybę, į tą tuščią amžinybę..
Bus visa, ko tik širdys geis -
Ir krištolo, ir kilimų.
Tik duok mums Dieve tais laikais
Mylėt, kaip šiandien mylime.
(A. Maldonis)
Kai drauge tu esi
Man kažko lyg per daug -
Rodos slegia našta beprasminga…
Kai tavęs nematau
Rodos saulė tamsi
Ir tavęs vien tavęs žemėj stinga!
(J. Graičiūnas)
Kai drauge tu esi
Man kažko lyg per daug -
Rodos, slegia našta beprasminga…
Kai tavęs nematau
Rodos, saulė tamsi
Ir tavęs vien tavęs žemėj stinga.
(J. Graičiūnas)
Alsuoti kas naktį
Tyliau ir smagiau
Šalčiu ir tyla,
Apkabinusia kaimus,
Alsuoti alsavimu
Kito žmogaus,
Alsuoti be baimės.
(A. Mikuta)
Tau nebuvo manęs. Man – tavęs.
Ir tada mes visai negalvojom,
Kad lemtis taip arti mus suves
Pro daugybę klaidų ir pavojų…
Bet iškilo brasta nelauktai
Ir tarp mūsų nutiesė taką.
Susitiko skirtingi krantai,
Pasikeitus gyvenimo vagai.
(A. Baltakis)
Kai į tave žvelgiu,
Man šiurpuliai nueina kūnu
Iš meilės, baimės, pagarbos…
Nėra nei aukštumos,
Kurioj taip siaustų audros,
Nei gilumos,
Kurioj taip snaustų bangos, -
Kaip tavo širdyje.
(A. T. Antanaitis)
Džiaugsmas ir skausmas, mintis nerami,
Audrina protą kančia maloni.
Žavesį keičia sunkus liūdesys -
Jeigu tu myli, laimingas esi.
(J.V. Gėtė)
Meilė pilna švelnumo malonaus,
Užgrūdinta klaidų ir sielvarto gilaus,
Vis tokia pat ilgus metus ji bus:
Tvirta ir išdidi – stebuklas nuostabus.
(Dž. Baironas)
Meilė – audroj iškilęs švyturys,
Negęstantis nei ūkanoj, nei rūkuos.
Ji kaip žvaigždė jūreiviui pasakys,
Kur neša jį audra įdūkus.
(V. Šekspyras)
